Pažintis su komandos naujokais. II dalis

Grįžtame prie mūsų naujokų. Šį kartą jų net trys. Karolis Antonovičius, Marius Bulkevičius ir Rolandas Bliznevič.

Nr. 17 – Karolis Antonivičius. „Gimiau Vilniuje 1997 m. kovo 20 d. Sostinėje ir augau. Baigiau Abraomo Kulviečio vidurinę mokyklą. Šiuo metu studijuoju Vilniaus Gedimino technikos universitete, finansų inžineriją. Pagrindinį laisvalaikio laiką praleidžiu su širdies drauge Kotryna, patinka būti gamtoje, keliauti ir pamatyti kažką naujo, aišku laiks nuo laiko su draugais susėdam  kokiu xbox  pažaisti. Su drauge esame atidarę internetinę mezgimo siūlų parduotuvę „Siūlų Imperija”. Draugai, komandoje visi mane vadina „karoluku“. Vaikystėje svajojau būti banditu, po to policininku, o galiausiai verslininku. Nuo vaikystės man idealai buvo ir yra mano broliai. Taip pat Šarūnas Jasikevičius. Rankinio pasaulyje savo idealais laikau Marių Panavą, Andy Schmid, Mads Mensah Larsen.
Sportuoju nuo 1 klasės. Pradėjau nuo plaukimo treniruočių, po ketverių metų perėjau į rankinį. Tad sportuoju nei daug nei mažai – 14 metų, o pačiame rankinyje esu jau 10 metų. Šią sporto šaką manau pasirinkau dėl brolio, mačiau kaip jam puikiai sekasi, jog yra geriausias, tad nusprendžiau, kad reikia eiti ir man ten, nuleisti šeimoje jį ant žemės 😀 juokai juokais, bet pagrindinė  priežastis  buvo visas rankinio grožis: greitis, jėga, technika, komandinė dvasia ir svarbiausia, kad tai ne krepšinis. Šeimoje sportas nėra svetimas dalykas, tad manau įgimta yra pas mus sportas, nereikia jokios motyvacijos. Žaidžiau sporto mokyklos „SM Tauras”, HC „Molėtai“ ir Vilniaus „HC Vilnius” komandose. Didžiausias pasiekimas rankinio aikštelėje – tai 2017 LRF Taurės II vieta. Esu universalus žaidėjas, kur pastatys ten žaisiu, bet pagrindinė pozicija yra centras –įžaidėjas. Kai pagalvoju apie įsimintiniausias rungtynes, atsimenu tris. Pirmosios būtų kai 2006 m. jaunasis  Marius Panavas pelnė lemiama įvartį Didžiosios taurės finale prieš Panevėžį ir tas įvartis atnešė pergalę. Kitos būtu – „HC Vilnius“ prieš „Granitą-Karį“: buvo lemiamos rungtynės dėl III vietos ir po laiko Štarolis mums pelnė įvartį pro sienelę. O paskutinės būtų prieš tą patį „Granitą“ 2017 m. LRF taurės pusfinalio rungtynės, kurios pareikalavo 7 m baudinių serijos, kur laimė tą kartą šypsojosi mums.
Koks turėtų būti geras rankininkas? Tai stipraus charakterio, fiziškai stiprus, landus, greitas, matantis aikštelę ir galvojantis apie komandą, atsidavęs žaidėjas.
Manau atėjęs į „VHC Šviesą“ galėsiu puolime įvesti drausmės, pristabdyti,  kai to reikės, išvesti žaidėjus laisvus ant metimo bei uždirbti kuo daugiau 7 m baudinių ir 2 min. pašalinimų. „VHC Šviesa“ yra jauna,  ambicinga komanda, pastaruosius metus judanti sistemiškai teisinga linkme. Komandos tikslai yra aukščiausi, svarbiausia iš visko išspausti maksimumą. Po pirmųjų treniruočių naujoje komandoje įspūdžiai yra nuostabūs, viskas klostosi gerai. Atvirai pasakius,  galvojau bus šiek tiek kebliau prisijungti prie komandos, tačiau žaidėjai priėmė šiltai, tas labai džiugu!
Mano tikslai šiems metams yra maksimalūs – su komanda tapti Lietuvos čempionais ir tarptautinėse arenose pasiekti aukščiausiai įmanoma rezultatą.
Mano gyvenimo kredo. Turiu du: šeima yra didžiausias turtas ir gyvenimą stataisi pats, o ne kiti.“

Treneris Antanas Taraskevičius: „ANTONOVIČIUS  KAROLIS  buvęs Vilniaus HC įžaidėjas, Lietuvos nacionalinės rinktinės kandidatas. Žaidėjas ne tik puikiai sugeba vadovauti komandos poziciniams puolimo veiksmams, bet ir pats pelno daug įvarčių. Tai techniškas ir stiprus fiziškai rankininkas. Karolis labai nori sėkmingai pasirodyti Europos taurės varžybose ir atkreipti tarptautinio rankinio žaidėjo dėmesį. Rankininkas daug treniruojasi ir individualiai.“

Nr. 69 – Rolandas Bliznevič. „Esu iš Varėnos. Gimiau 1999 m. balandžio 12 d. Mokiausi Vydenių pagrindinėje mokykloje, vėliau Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje. Dabar mokausi Socialinių mokslų kolegijoje. Vaikystėje norėjau būti pasieniečiu. Laisvalaikiu žvejoju, žaidžiu tinklinį. Sportuoju 10 metų, o rankinį žaidžiu 4 metus. Rankinis yra gražus žaidimas, kur galima išsilieti, prablaškyti mintis po mokslų. Žaidžiau Varėnos „Ūloje“ ir Šalčininkų „Sokol“ komandose. Man rankinio idealu yra Luc Abalo. Sportas man visą gyvenimą užėmė svarbią dalį. Tai tapo mano laisvalaikiu, kuo galiu džiaugtis kiekvieną dieną. Sportuoti nuo mažų dienų mane motyvavo tėvas, nes jis buvo užkietėjęs futbolininkas.
Atėjęs į Vilniaus VHC „Šviesą“ pasistengsiu atlikti viską, ką lieps treneriai. Naujoje komandoje nebuvo sunku. Nors susitikdavome rankinio aikštelėje kaip varžovai, bet dabar komanda labai greitai draugiškai priėmė į savo ratą. Mano gyvenimo kredo – jei būsi stiprus, tai ir liksi stiprus ne tik rankinio aikštelėje.“ – Rolandas Bliznevič.

Nr. 27 – Marius Bulkevičius. „Gimiau Vilniuje 1994 m. rugsėjo 5 d. Mokiausi Vilniaus Tuskulėnų vidurinėje mokykloje. Vaikystėje svajojau tapti policininku. Laisvalaikiu būnu su šeima arba savo laisvą laiką atiduodu kompiuteriui. Sportuoju nuo 6 metų, o rankinį pradėjau žaisti kai man buvo 12 m. Tuo metu buvo pigi ir įdomi sporto šaka, kurią pasiūlė draugai. Žaidžiu linijoje. Įsimintiniausios mano rungtynės, kai pelniau pirmą įvartį Lietuvos rankinio lygoje. Mane skatina sportuoti tai, kad man patinka rankinis ir aš mėgaujuosi jį žaisdamas. Geras rankininkas, mano nuomone, turi turėti galvą ant pečių ir gerai suprasti žaidimą. Nelabai stebiu rankinio varžybų, bet kiek matęs, tai visada smagu pažiūrėti kaip Aidenas Malašinskas žaidžia. Iki „VHC Šviesos“ žaidžiau SM Tauras, VGTU – SM Tauras, RK Lūšis, LEU – SM Tauras ir HC Amber komandose.
Vilniaus „VHC Šviesą“ vertinu tik aukščiausiais balais. Čia vyrauja susikaupimas, komandinis darbas, bendro tikslo siekimas, draugiškumas. Mano tikslas kuo greičiau įsilieti į komandą ir pasiekti aukščiausius rezultatus. Mano gyvenimo kredo – neskubėk ir būsi pirmas.“ .

Treneris Antanas Taraskevičius: „BULKEVIČIUS  MARIUS  buvęs „Šviesos – Tauro“ komandos jaunas žaidėjas. Linijos puolėjas gerai pagaunantis jam perduodamus kamuolius ir sugebantis juos tiksliai pasiųsti į varžovų komandos vartų tinklą. Žaidimo ginantis gebėjimus Mariui reiks dar daug tobulinti.“