Domantas Jonušauskas

„Esu Domantas Jonušauskas, šiuo metu man yra 17 metų ir mokausi dvyliktoje klasėje Vilniaus Užupio gimnazijoje. Laisvu metu mėgstu skaityti psichologinę literatūrą, žiūrėti sporto varžybas, ypač rankinio ir futbolo, domėtis istorija. Rankinį žaidžiu jau devintus metus, tiek metų ir sportuoju, prieš tai bandžiau lankyti futbolą, bet nelabai „užkabino“. Pasirinkau rankinį, nes pasiūlė išbandyti mano patėvis. Tai yra mano pirmoji vyrų komanda. Iki tol esu žaidęs keliose jaunimo amžiaus grupėse, o būtent su savo amžiaus grupe (2001m. gimimo) po du kartus laimėjau sidabrą ir bronzą Lietuvos jaunimo čempionatuose.
Kadangi esu vartininkas, todėl būtent jais ir žaviuosi visą savo gyvenimą, o didžiausią įspūdį palieka Niklas Landin Jacobsen, Torbjorn Bergerud ir Arpad Sterbik. Koks turi būti geras rankininkas? Mano nuomone, geram rankininkui užtenka kelių esminių dalykų – turėti smegenis, mąstyti ir stiprios valios. Kadangi rankinį gali žaisti bet kokio pajėgumo žmonės, būtent turint išvardintas savybes galima tapti itin geru rankininku.
Dabartinei komandai, manau, labiausiai galėsiu padėti treniruočių proceso metu ir galbūt sezono eigoje pakeičiant pagrindinius vartininkus. VHC „Šviesos“ komandą vertinu kaip itin stiprų ryšį ir bendrų interesų turintį kolektyvą, kur niekados nestinga juoko ir smagaus laiko. Šiuo metu kol kas mano įspūdis šioje komandoje yra dvejopas, nes kartu ir nelabai drąsiai jaučiuosi dėl to, kad esu naujokas, bet iš kitos pusės esu be galo laimingas, kad man suteiktas šansas šioje komandoje, kuriai meilę jaučiu nuo pat tų dienų, kai pradėjau lankyti rankinį.
Kol kas mano pagrindinis tikslas yra atsigauti po kelio kryžminių raiščių operacijos, praeiti reabilitaciją, sustiprėti psichologiškai ir grįžti į dar geresnę formą nei buvau pasiekęs prieš traumą. Gyvenime vadovaujuosi idėja, kad svarbu turėti stiprų, fiziškai parengtą kūną, bet dar svarbiau yra išlavintos smegenys.“ – Domantas Jonušauskas.