Pažintis su komandos naujokais. I dalis

Na ką, liko visai nedaug iki naujojo 2019 – 2020 m. rankinio sezono. Kaip ir praėjusiame sezone Vilniaus VHC „Šviesa“ kovos dėl aukščiausių apdovanojimų Lietuvos rankinio lygoje, Europos Iššūkio taurėje, Baltijos rankinio lygoje bei stengsis reabilituotis Lietuvos rankinio federacijos taurės kovose. Kaip ir kiekviename naujame sezone komandos keičia savo sudėtis, kažkas ateina, kažkas išeina. Neišimtis ir mūsų komanda. Džiugu, kad jau kelintas sezonas išlieka tas pats komandos branduolys. Po praėjusio sezono įvyko keletas pasikeitimų. Nors komandą paliko kelis žaidėjai, bet mūsų gretose vėl yra naujų veidų. Net šeši. Tai Domantas Pukas, Rytis Paškevičius, Taurintas Markiavičius, Ignas Grigas, Domantas Jonušauskas ir Laurynas Palevičius, kuris šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl galimybės žaisti mūsų komandoje.
Likus visai nedaug iki naujojo sezono supažindinsime jus su šiais, sparčiai įsiliejusiais į VHC „Šviesos“ gertas,  rankininkais. Šį kartą kalbiname D. Puką, D. Jonušauską ir T. Markiavičių bei komandos trenerį A. Taraskevičių, kuris kaip visada išsako savo nuomonę apie žaidėjus.

Nr. 37 – Domantas Pukas: „Man jau net 22 metai. Puolime žaidžiu linijos žaidėju, o gynyboje centre. Komandoje dažniausiai vadina Puku arba Domu. Kartais dar galima išgirsti gerai žinomą pravardę Briedis, tačiau kuo toliau, tuo mažiau ją girdžiu iš kitų. Esu iš Panevėžio. Dabar studijuoju VGTU mechanikos inžineriją. Laisvalaikiu užsiimu įvairia veikla: sportuoju, domiuosi įvairiomis technologijų sritimis, tokiomis kaip elektrotechnika, mechanika, aplinkos inžinerija, kartais mėgstu gaminti maistą. Kiek sportuoju tiksliai net pats neprisimenu, bet žinau, kad apie pusę savo gyvenimo. Esu bandęs iš viso gal keturias sporto šakas: fulbolą, krepšinį, plaukimą, kol galiausiai apsistojau ties rankiniu. Kai kiti klausia kiek laiko sportuoju rankinį, tai visada sakau, kad maždaug nuo 2008 m., nes tais metais esu gavęs pirmą savo medalį. Apsistojau ties rankiniu, nes man patiko ši sporto šaka. Tai „vyriškesnis“ sportas nei krepšinis ar futbolas. Nes šioje sporto šakoje baudų galėdavai daryti kiek nori, palyginus su krepšiniu, ir pačios baudos buvo „agresyvesnios”, stipresnės nei bet kuriame bandytame mano sporte. Didžiausi mano rankinio pasiekimai tikriausiai būtų pirmų vietų laimėjimas su 1996 ir 1997 metų Panevėžio komandomis Lietuvoje, bei patekimas į 1996 metų rinktinę. Didžiąją dalį savo rankinio karjeros buvau labiau ginybinis žaidėjas, todėl tikiuosi, kad pirmiausia man pavyks kuo daugiau pagelbėti komandai sustiprinti gynybą bei kuo greičiau išmokti žaisti kaip linijos žaidėjas ir užpildyti VHC „Šviesos“ šiokias tokias spragas aikštelėje.
Mano pirmoji komanda buvo Panevėžio „Grifas”, po mokslų ir kariuomenės atvykęs į Vilnių du metus žaidžiau „HC Vilnius” komandoje, kol galiausiai šiais metais prisijungiau prie VHC „Šviesos“.
Geras rankininkas, taip pat kaip ir bet kuris sportininkas, pirmiausia turi būti sąžiningas ir gerbiantis sporto taisykles bei savo priešininkus. Mano manymu, tie kurie bando sukčiauti nematant teisėjams yra prasti sportininkai.
Vilniaus VHC „Šviesa“ iš tiesų yra labai stirpri komanda, tačiau kartais trūksta tam tikrų dalykų, kad pasirodytų pilnas komandos žaidybinis potencialas. Žmonės čia tikrai reikalauja daug vienas iš kito, kartais net pykstasi, bet, manau, tai ir postūmis būti geresniems, stengtis bei tobulėti greičiau. Šioje komandoje žaidėjais rūpinamasi daug daugiau nei kitose komandose, kuriose žaidžiau. Tikslais šiam sezonui yra patys aukščiausi. Man ir komandai norėtūsi pasiekti dar aukštesnių rezultatų nei praėjusiame sezone.
Gyvenime man svarbiausia visą laiką po truputį tobulėti, kilti laipteliais aukštyn“.

Treneris Antanas Taraskevičius: „DOMANTAS PUKAS ankstesnėje HC „Vilnius“ komandoje žaidė atsitraukusių žaidėjų pozicijoje. Mūsų komandoje persikvalifikuoja į linijos puolėjo poziciją. Tai augalotas, fiziškai stiprus rankininkas galintis puikiausiai atlikti linijos puolėjo vaidmenį. Gynėjų apsuptyje neblogai gaudo kamuolius. Aukštas žaidėjas gerai gali gynyboje atlikti ir komandos centrinio gynėjo vaidmenį“.

Nr. 1 – Domantas Jonušauskas: „Esu Domantas Jonušauskas, šiuo metu man yra 17 metų ir mokausi dvyliktoje klasėje Vilniaus Užupio gimnazijoje. Laisvu metu mėgstu skaityti psichologinę literatūrą, žiūrėti sporto varžybas, ypač rankinio ir futbolo, domėtis istorija. Rankinį žaidžiu jau devintus metus, tiek metų ir sportuoju, prieš tai bandžiau lankyti futbolą, bet nelabai „užkabino“. Pasirinkau rankinį, nes pasiūlė išbandyti mano patėvis. Tai yra mano pirmoji vyrų komanda. Iki tol esu žaidęs keliose jaunimo amžiaus grupėse, o būtent su savo amžiaus grupe (2001m. gimimo) po du kartus laimėjau sidabrą ir bronzą Lietuvos jaunimo čempionatuose.
Kadangi esu vartininkas, todėl būtent jais ir žaviuosi visą savo gyvenimą, o didžiausią įspūdį palieka Niklas Landin Jacobsen, Torbjorn Bergerud ir Arpad Sterbik. Koks turi būti geras rankininkas? Mano nuomone, geram rankininkui užtenka kelių esminių dalykų – turėti smegenis, mąstyti ir stiprios valios. Kadangi rankinį gali žaisti bet kokio pajėgumo žmonės, būtent turint išvardintas savybes galima tapti itin geru rankininku.
Dabartinei komandai, manau, labiausiai galėsiu padėti treniruočių proceso metu ir galbūt sezono eigoje pakeičiant pagrindinius vartininkus. VHC „Šviesos“ komandą vertinu kaip itin stiprų ryšį ir bendrų interesų turintį kolektyvą, kur niekados nestinga juoko ir smagaus laiko. Šiuo metu kol kas mano įspūdis šioje komandoje yra dvejopas, nes kartu ir nelabai drąsiai jaučiuosi dėl to, kad esu naujokas, bet iš kitos pusės esu be galo laimingas, kad man suteiktas šansas šioje komandoje, kuriai meilę jaučiu nuo pat tų dienų, kai pradėjau lankyti rankinį.
Kol kas mano pagrindinis tikslas yra atsigauti po kelio kryžminių raiščių operacijos, praeiti reabilitaciją, sustiprėti psichologiškai ir grįžti į dar geresnę formą nei buvau pasiekęs prieš traumą. Gyvenime vadovaujuosi idėja, kad svarbu turėti stiprų, fiziškai parengtą kūną, bet dar svarbiau yra išlavintos smegenys.“

Treneris Antanas Taraskevičius: „DOMANTO JONUŠAUSKO buvusios įsisenėjusios traumos sustabdė jaunojo vartininko tobulėjimą. Bet žaidėjas treniruojasi noriai ir neužilgo gali būti jau pilnavertis komandos narys.“

 Nr. 4 – Taurintas Markiavičius: „Esu iš Varėnos. Man 19. Studijuoju VGTU – Transporto inžinerijos ekonomiką ir logistiką. Visi mane vadina Tauriu. Laisvalaikiu sportuoju ir domiuosi technika: mašinomis ir motociklais.  Sportuoju apie 10 metų, nuo antros klasės. Žaidžiu kairiojo krašto pozicijoje. Tapau rankininku, nes rankinis gerai žinomas ir viena populiariausių sporto šakų mano mieste. Pabandžiau ir nebenorėjau keisti. Daugiausiai žaidžiau už savo amžiaus komandas Varėnoje, taip pat Lietuvos rankinio I lygoje už „Ūlą“ ir „Sokol“ komandas. Taip pat esu išbandęs jėgas ir Lietuvos rankinio lygoje. Daugiausia pasiekimų yra pasiekta su savo amžiaus komandomis.
VHC „Šviesa“ viena stipriausių Lietuvos komandų. Pirmose treniruotėse įspūdis buvo tikrai geras, nes visi kovingi ir gerai nusiteikę. Ir atėjęs į šią komandą stengsiuosi padėti visokeriopai tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.
Šiame sezone stengsiuosi išmokti kuo daugiau naujų dalykų, kuo geriau pasirodyti ir kuo daugiau prisidėti prie komandos laimėjimų.“

Treneris Antanas Taraskevičius: „TAURINTAS MARKIAVIČIUS buvęs Varėnos „Ūlos“ komandos jaunas žaidėjas. Greitas kairio krašto puolėjas pagerins šios žaidimo pozicijos žaidėjų rotaciją. Jaunas devyniolikmetis  galės kai kuriais momentais pagelbėti komandai, bet turės ir visas galimybes  tobulėti.“