Domantas Pukas

„Puolime žaidžiu linijos žaidėju, o gynyboje – centre. Komandoje dažniausiai vadina Puku arba Domu. Kartais dar galima išgirsti gerai žinomą pravardę Briedis, tačiau kuo toliau, tuo mažiau ją girdžiu iš kitų. Esu iš Panevėžio. Baigiau VGTU mechanikos inžineriją. Laisvalaikiu užsiimu įvairia veikla: sportuoju, domiuosi įvairiomis technologijų sritimis, tokiomis kaip elektrotechnika, mechanika, aplinkos inžinerija, kartais mėgstu gaminti maistą. Kiek sportuoju tiksliai net pats neprisimenu, bet žinau, kad apie pusę savo gyvenimo. Esu bandęs iš viso gal keturias sporto šakas: fulbolą, krepšinį, plaukimą, kol galiausiai apsistojau ties rankiniu. Kai kiti klausia kiek laiko sportuoju rankinį, tai visada sakau, kad maždaug nuo 2008 m., nes tais metais esu gavęs pirmą savo medalį. Apsistojau ties rankiniu, nes man patiko ši sporto šaka. Tai „vyriškesnis“ sportas nei krepšinis ar futbolas. Nes šioje sporto šakoje baudų galėdavai daryti kiek nori, palyginus su krepšiniu, ir pačios baudos buvo „agresyvesnios”, stipresnės nei bet kuriame bandytame mano sporte. Didžiausi mano rankinio pasiekimai tikriausiai būtų pirmų vietų laimėjimas su 1996 ir 1097 metų Panevėžio komandomis Lietuvoje, bei patekimas į 1996 metų rinktinę. Didžiąją dalį savo rankinio karjeros buvau labiau ginybinis žaidėjas, todėl tikiuosi, kad pirmiausia man pavyks kuo daugiau pagelbėti komandai sustiprinti gynybą bei kuo greičiau išmokti žaisti kaip linijos žaidėjas ir užpildyti VHC „Šviesos“ šiokias tokias spragas aikštelėje.
Mano pirmoji komanda buvo Panevėžio „Grifas”, po mokslų ir kariuomenės atvykęs į Vilnių du metus žaidžiau „HC Vilnius” komandoje, kol galiausiai šiais metais prisijungiau prie VHC „Šviesos“.
Geras rankininkas, taip pat kaip ir bet kuris sportininkas, pirmiausia turi būti sąžiningas ir gerbiantis sporto taisykles bei savo priešininkus. Mano manymu, tie kurie bando sukčiauti nematant teisėjams yra prasti sportininkai.
Vilniaus VHC „Šviesa“ iš tiesų yra labai stirpri komanda, tačiau kartais trūksta tam tikrų dalykų, kad pasirodytų pilnas komandos žaidybinis potencialas. Žmonės čia tikrai reikalauja daug vienas iš kito, kartais net pykstasi, bet, manau, tai ir postūmis būti geresniems, stengtis bei tobulėti greičiau. Šioje komandoje žaidėjais rūpinamasi daug daugiau nei kitose komandose, kuriose žaidžiau.
Gyvenime man svarbiausia visą laiką po truputį tobulėti, kilti laipteliais aukštyn.“