Pažintis su komandos naujokais. I dalis

Sparčiai artėjant 2018 – 2019 m. „Vivus.lt“ rankinio lygos sezonui, skaičiuojame „viščiukus“ – savo žaidėjus ir rimtai nusiteikę ruošiamės sezonui. Po praėjusio sezono įvyko keletas pasikeitimų. Ekipą paliko ilgametis mūsų žaidėjas Laurynas Pacevičius ir Aleksandr Grišin. Nors komandos pagrindas išliko toks pat, bet „VHC Šviesa“ pasipildė keturiais perspektyviais, puikiai nusiteikusiais pagelbėti mums, žaidėjais. Tai Šarūnas Ugianskis, Justas Lynikas, Karolis Antonovičius ir Marius Bulkevičius. Likus visai nedaug iki naujojo sezono supažindinsime jus su šiais, sparčiai įsiliejusiais į „VHC Šviesos“ gertas,  rankininkais. Šį kartą kalbiname Š. Ugianskį ir Justą Lyniką, bei komandos trenerį A. Taraskevičių, kuris kaip visada turi ką pasakyti.
Nr. 31 – Šarūnas Ugianskis: „Gimiau Utenoje, 1994 m. sausio 25 d.  Baigiau Klaipėdos universitete ekonomikos bakalauro studijas. Draugai mane vadina arba Šaru, arba Uga. Vaikystėje svajojau, kaip ir daugelis vaikų, tapti policininku arba gaisrininku. Šiuo metu dirbu ir sportuoju. Esu centro ir dešiniojo pusiau krašto žaidėjas. Laisvalaikiu mėgstu pailsėti, pabūti su draugais ir šeima. Domiuosi, kitomis sporto šakomis, krepšiniu, futbolu. Seku elitinių rankinio lygų naujienas bei pakitimus komandose. Rankinį žaidžiu apie 15 metų. Brolis sportavo rankinį, tai nuėjęs į jo keletą varžybų pamačiau ir „užkabino“. Žaidžiau HC Utena ir Klaipėdos „Dragūno“ komandose. Esu keturis kartus Lietuvos čempionas (2014, 2015, 2017, 2018) ir 2016 m. Lietuvos vicečempionas, du kartus Lietuvos rankinio taurės laimėtojas, 2015 m. BHL Iššūkio taurės laimėtojas bei jaunių, jaunučių, jaunimo daugkartinis prizininkas. Motyvacijos sportuoti man prideda pats rankinis, kaip sporto šaka. Jo specifiniai žaidimo elementai, nuožmi kova suteikia šiam sportui grožį ir visa tai motyvuoja nuolat stengtis bei siekti aukščiausių tikslų. Žaviuosi Nikola Karabatič žaidimu. Manau, geras rankininkas turi turėti tvirtą charakterį, nebijoti sunkumų, kovoti kiekviename aikštelės centimetre bei būti protingu aikštelėje. Įsimintiniausios rungtynės man Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės susitikimas su Šveicarijos komanda, kada A. Vaškevičius atrėmė lemiamą baudinį, tuo metu žiūrint užplūdo žiauriai geros emocijos. Nuo tada Lietuvos rankinis atgijo.
Vilniaus „VHC Šviesa“ yra stipri, gerai sukomplektuota komanda, turinti į kiekvieną poziciją bent po 2 panašaus pajėgumo žaidėjus. Atėjęs į šią komandą, stengsiuosi vykdyti visus trenerių nurodymus, o sezono pabaigoje galima bus vertinti savo indėlį į komandą. Daugumą žaidėjų pažinojau iš seniau, tai įsilieti į kolektyvą nebuvo taip sunku. Visi draugiški, palaikantys vienas kitą, patariantys bei turintys gerą humoro jausmą 😊  Tikslai šiam sezonui tiek mano, tiek komandos išlieka patys aukščiausi, o kaip bus sezonas parodys. Visada sau primenu – niekada nesakyk niekada.“

Treneris Antanas Taraskevičius: „ŠARŪNAS UGIANSKIS – buvęs Klaipėdos „Dragūno” žaidėjas, Lietuvos čempionas. Tai fiziškai stiprus, techniškas pusiau dešinio krašto puolėjas. Žaidime labai gerai suvokiantis esamas žaidimines situacijas, puikiai perduodantis kamuolį dešinio krašto ir linijos puolėjams. Šarūnas net labai sustiprins mūsų komandos šios pozicijos žaidimo kokybę. Žaidėjas su Klaipėdos komanda jau yra pripratęs būti Lietuvos čempionu, todėl ir čia pareiškė jog norės būti Lietuvos čempionu ir naujoje komandoje.“

Nr. 9 – Justas Lynikas: „Gimiau 1999 m. gegužės 28 d. Varėnoje. Čia leidau vaikystės dienas. Baigiau Varėnos „Ąžuolo“ gimnaziją. Šiuo metu mokausi Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre. Draugai ir komanda visada mane vadina pavarde, todėl pravardės neturiu. Domiuosi kitų šalių kultūra, jų tradicinėmis šventėmis, pačiais žmonėmis. Mėgstu domėtis Lietuva, dėl tos priežasties dviračiu ir su palapine keliavau aplink mūsų šalį. Vaikystėje svajojau būti gaisrininku ir gelbėti žmonių gyvybes.
Pirmą kartą rankinio kamuolį liečiau pirmoje klasėje. Šią sporto šaką pasirinkau todėl, kad ji populiariausia mūsų miestelyje. Pabandžiau, iš karto patiko, pamačiau, kad tai vyriškas sportas. Rankinį žaidžiu jau 10 metų. Kadangi dar tik baigiau 12-ka klasių, tai esu žaidęs tik Varėnos „Ūloje” ir Eišiškių „Sokol”. Mano nuomone, geras rankininkas bus tas, kuris atiduos visą savo širdį šiam sportui, stengsis ir mokysis iš savo klaidų. Sportininko idealas man yra Luc Abalo. Mane sportuoti visą gyvenimą motyvavo šeima. Labiausiai tėtis, kadangi ankščiau pats buvo sportininkas. Visada stengiausi išvažiuoti kažkur su sportu, nors būdavo ir sunku.
Įsimintiniausios mano rungtynės, tai 1999 m. rankinio žaidynės, kai kovojome dėl pirmos vietos, ir paskutinėmis sekundėmis po pratęsimo pelnėme įvarti ir iškovojome aukso medelius. Iki dabar skamba tie džiaugsmo šūksniai.
Atėjęs į Vilniaus „VHC Šviesą“ padėti stengsiuosi kuo tik galiu. Žaisiu dešiniajame pusiau krašte. Ši komanda yra labai perspektyvi, kuri deda daug pastangų, kad pasiektų savo tikslus. Kolektyvas taip pat yra nuostabus, treneriai išmano savo darbą ir, manau, nenuvilia žaidėjų. Komanda priėmė maloniai, padėjo po vasaros atsistoti ant kojų. Pasakė daromas mano klaidas ir padėjo tvirčiau pasijusti aikštelėje. Pagrindinis tikslas mano šiais metais, kuo labiau gerinti savo žaidimą, padėti viskuo kuo tik galėsiu komandai. Atiduoti visą save naujai komandai.
Mano gyvenimo kredo: „Nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau padarytų. Niekas gyvenime nenutinka šiaip sau. Ir viskas, kas be nutiktų, yra tik į gera.”

Treneris Antanas Taraskevičius: „JUSTAS LYNIKAS buvęs Varėnos „Ūlos“ komandos jaunas žaidėjas. Labai stiprus fiziškai, greitas, gebantis žaisti keliose pozicijose rankininkas. Nebijo mesti kamuolio į vartus, todėl visiems varžovams primėto daug įvarčių. Pagerinęs kamuolio ir kūno valdymo techninį parengtumą bei žaidimo ginantis gebėjimus gali būti net labai potencialiai pajėgus žaidėjas.“